Telefoniniai sukčiai, fišingo žinutės, netikros investicijos – Lietuvos gyventojai kasdien praranda tūkstančius eurų. Ekspertai įspėja: du trečdaliai žmonių vis dar nesuka galvos dėl pavojų internete, nors sukčių metodai tampa vis rafinuotesni.
Skaičiai kelia nerimą. Vien per 2025 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos gyventojai sukčiams atidavė 11,5 mln. eurų – tai jau daugiau nei pusė visos 2024 metais prarastos sumos (20 mln. eurų). Per tą patį laikotarpį užfiksuota beveik 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų.
Antras ketvirtis buvo ypač skaudus. Per tris mėnesius – balandį, gegužę ir birželį – sukčiai iš gyventojų išviliojo rekordinę 7,2 mln. eurų sumą. Tai beveik dvigubai daugiau nei pirmąjį ketvirtį.
„Kibernetiniai nusikaltėliai veikia vis agresyviau”, – konstatuoja Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Populiariausi sukčių metodai
Kokiais būdais sukčiai grobsto pinigus? Statistika aiški.
SMS ir el. laiškai – numeris vienas. Net 62 proc. visų sukčiavimo atvejų sudaro suklastotos žinutės ir laiškai. Tai vadinamasis fišingas – masinės atakos, kai sukčiai užmeta „tinklą” ir laukia, kas įkibs.
Dažniausios schemos:
- Pranešimai apie „užstrigusią siuntą” su nuoroda sumokėti muitą
- Laiškai „iš banko” apie įtartiną veiklą sąskaitoje
- SMS „nuo VMI” apie mokesčių grąžinimą
- Pranešimai apie „laimėtą loteriją” ar „paveldėtą turtą”
Paspaudus nuorodą, žmogus nukreipiamas į suklastotą svetainę, kur suveda banko prisijungimo duomenis. Ir viskas – sąskaita atvira sukčiams.
Telefoniniai sukčiai – mažiau atvejų, daugiau žalos. Antrą ketvirtį užfiksuota 119 telefoninio sukčiavimo atvejų – mažiau nei pirmąjį (171). Tačiau realūs nuostoliai išaugo iki 1,38 mln. eurų. Vidutinė žala vienam atvejui – 11,7 tūkst. eurų.
Kodėl tokie dideli nuostoliai? Nes telefoniniai sukčiai dirba „rankiniu būdu” – bendrauja individualiai, kantriai kuria pasitikėjimą, manipuliuoja emocijomis.
„Sukčiai vos vieno skambučio metu geba įtikinti pervesti sumas, prilygstančias visoms vidutiniškai Lietuvos gyventojo turimoms santaupoms”, – sako E. Lukošienė.
Investicinės apgavystės – pavojingiausios. Kriptovaliutų investicijos, „garantuoti” pelnai, „unikalios galimybės” – tai schemos, kuriose žmonės praranda dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
Vienas vilnietis per kelis mėnesius „investuodamas į kriptovaliutas” prarado 108 tūkst. eurų. Kita Vilniaus gyventoja – 49 tūkst. eurų vien per kelias dienas.
Kaip veikia telefoniniai sukčiai
Tipinis scenarijus atrodo taip. Skambutis iš „banko saugumo skyriaus”. Prisistatęs specialistas praneša, kad fiksuojama įtartina veikla jūsų sąskaitoje. Kažkas bando pervesti pinigus. Reikia skubiai veikti.
„Specialistas” sujungia su „policijos pareigūnu”, kuris patvirtina grėsmę. Pataria pervesti pinigus į „saugią sąskaitą”. Arba įdiegti programą, kuri „apsaugos” jūsų įrenginį. Arba padiktuoti prisijungimo kodus.
„Skambučiai neretai derinami keliomis linijomis – pokalbyje dalyvauja keli „specialistai”, siekiant sukelti įtampą ir spaudimą”, – aiškina E. Lukošienė. „Sukčiai sujungia kelias legendas viename skambutyje, išlaiko įtampą, stengiasi priversti žmogų skubėti.”
Nauja tendencija – lietuviškai prisistatantys, bet vėliau į rusų kalbą pereinantys skambintojai. Policija pastebi, kad sukčių taikiniais vis dažniau tampa rusakalbiai gyventojai, kurie neseka Lietuvos naujienų ir nežino apie sukčių schemas.
Kas nukenčia dažniausiai?
Populiarus mitas – sukčių aukomis tampa tik vyresnio amžiaus ar neišsilavinę žmonės. Statistika rodo ką kita.
Apklausų duomenimis, sukčių bandymų sulaukia visi – nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar pajamų. Pusė nukentėjusiųjų turi aukštąjį išsilavinimą. Pusė gyvena didmiesčiuose.
Įdomu, kad apgaulingų skambučių telefonu sulaukia net 53 proc. nedarbingų žmonių – daugiau nei tų, kurių pajamos siekia 2 tūkst. eurų per mėnesį (49 proc.).
Tačiau didžiausius nuostolius dažniausiai patiria vyresnio amžiaus žmonės. Jie labiau linkę pasitikėti „oficialiais” skambinančiaisiais, mažiau susipažinę su technologijomis, turi daugiau santaupų.
83 metų moteris per kelias dienas prarado 49 tūkst. eurų. 63 metų vyras – 108 tūkst. eurų. Tai – ne išimtys, o tendencija.
Nutekinti duomenys – ilgalaikė grėsmė
2024 metais Lietuvoje paveiktų duomenų subjektų skaičius išaugo beveik tris kartus – iki 1,5 mln. Ką tai reiškia praktiškai?
Nutekinti asmens kodai (205 tūkst.), tapatybės dokumentai (3,2 tūkst.), vairuotojo pažymėjimai (94,4 tūkst.), namų adresai (401,3 tūkst.) – visa tai gali būti panaudota sukčiavimui.
Su pavogtais duomenimis sukčiai gali:
- Kurti pilną jūsų profilį tapatybės vagystei
- Bandyti atidaryti sąskaitas ar gauti paskolas jūsų vardu
- Siųsti tikslines apgaulingas žinutes su jūsų tikrais duomenimis (vardu, adresu)
- Apsimesti jūsų pažįstamais socialiniuose tinkluose
Pavogta tapatybė gali sukelti problemų net po daugelio metų – kai bandysite gauti paskolą ar atidaryti verslą.
Dirbtinis intelektas sukčių rankose
2025 metai atneša naują grėsmę – dirbtinio intelekto naudojimą sukčiavimui.
Sukčiai naudoja DI kuriant įtikinamus laiškus lietuvių kalba be gramatikos klaidų. Generuoja balso deepfake – kai skambinantysis „kalba” jūsų artimojo balsu. Kuria vaizdo įrašus su „ekspertais”, rekomenduojančiais investicijas.
„Apgavystės tampa kokybiškesnės ir realistiškesnės”, – sako Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė. „Sukčiai pasitelkia vis modernesnius metodus, įskaitant pokalbių robotus.”
Anksčiau apgaulingą laišką buvo lengva atpažinti iš blogos lietuvių kalbos. Dabar – nebūtinai.
Kodėl žmonės vis dar klysta?
Nepaisant nuolatinių įspėjimų, du trečdaliai lietuvių sako nesijaudinantys dėl pavojų spaudžiant nuorodas internete. Tik 27 proc. respondentų prisipažįsta nerimaujantys, kad atsitiktinai paspaudę blogą nuorodą gali atskleisti duomenis.
„Lietuviai yra linkę pervertinti savo jėgas internete”, – sako ekspertai. „Dauguma vis dar jaučiasi pajėgūs patys atpažinti sukčių spąstus.”
Problema ta, kad sukčiai nuolat tobulėja. Schemos, kurios veikė prieš metus, šiandien jau atpažįstamos. Bet atsiranda naujos – rafinuotesnės, labiau pritaikytos prie aktualijų.
Mokesčių grąžinimo sezonas? Bus laiškai „nuo VMI”. Šventės artėja? Daugės „siuntų” pranešimų. Rinkimai? Atsiras politinių apgavysčių.
Ką daryti, kad netaptumėte auka
Neskubėkite. Sukčiai visada skubina – „reikia veikti dabar”, „turite tik 24 valandas”. Tikros institucijos neskubina priimti sprendimų telefonu.
Nediktuokite kodų. Jokia institucija – nei bankas, nei policija, nei VMI – niekada neprašys jūsų prisijungimo kodų, slaptažodžių ar PIN.
Patikrinkite patys. Sulaukėte įtartino skambučio „iš banko”? Padėkite ragelį ir patys paskambinkite banko numeriu, nurodytu oficialoje svetainėje ar kortelėje.
Nespaustelėkite nuorodų. Gavote SMS apie siuntą? Neeikite per nuorodą žinutėje. Patys prisijunkite prie kurjerio svetainės ir patikrinkite.
Pasitarkite. Prieš pervedant pinigus ar duodant duomenis – pasitarkite su artimu žmogumi. Dažnai pakanka kelių minučių pokalbiui, kad apgaulė paaiškėtų.
Naudokite apsaugą. Dviejų veiksnių autentifikacija, stiprūs slaptažodžiai, programinės apsaugos priemonės – visa tai mažina riziką.
Kaip apsaugoti verslą
Sukčiai taikosi ne tik į gyventojus. Įmonės – taip pat taikinys: fiktyvios sąskaitos, „direktoriaus sukčiavimas”, duomenų vagystės.
Profesionali serverių priežiūra ir kibernetinis saugumasi padeda apsaugoti įmonių sistemas nuo įsilaužimų, duomenų vagysčių ir kitų grėsmių. Tai apima sistemų stebėseną, darbuotojų mokymus, incidentų valdymą.
„Sukčiavimas – ne tik individualių žmonių problema”, – sako ekspertai. „Kai darbuotojas paspaudžia apgaulingą nuorodą darbo kompiuteryje – rizikuoja visa įmonė.”
Teigiami poslinkiai
Ne visos naujienos blogos. Finansų institucijoms per 2025 metų pirmąjį pusmetį pavyko užkardyti 18,4 mln. eurų sukčiavimų – tai viršija visą 2024 metais sustabdytų sumų vertę.
Bankai tobulina aptikimo sistemas, operatoriai blokuoja įtartinus numerius, institucijos bendradarbiauja. Kai 2024 metų pradžioje Europos policija uždarė 12 sukčių buveinių, apgaulingų skambučių skaičius krito 90 proc.
Tačiau sukčiai greitai prisitaiko. Kova tęsiasi.
Ką daryti, jei tapote auka
Jei supratote, kad jus apgavo:
- Skubiai susisiekite su banku – galbūt dar įmanoma sustabdyti pervedimą
- Pakeiskite slaptažodžius – visur, kur naudojote tuos pačius ar panašius
- Praneškite policijai – net jei suma nedidelė, tai padeda tirti nusikaltimus
- Įspėkite artimuosius – ypač jei sukčiai gavo jūsų kontaktų duomenis
- Stebėkite sąskaitas – ar nėra įtartinų operacijų
Generalinė prokuratūra šiuo metu atlieka 2,3 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo. Įtarimai pateikti tūkstančiui žmonių. Tačiau, kaip sako Lietuvos kriminalinės policijos vadovas, „kibernetinis nusikalstamumas eina šviesos greičiu, mes – procedūrų greičiu”.
Geriausia apsauga – nepakliūti į sukčių pinkles. O tam reikia žinių, budrumo ir sveiko skepticizmo.
Apie sukčiavimo bandymus galima pranešti policijai tel. 112, savo bankui, taip pat NKSC tel. 1843. Įtartinas svetaines ir laiškus galima pranešti adresu cert@nksc.lt.
